Ghachar ghochar knygos apžvalga: Gyvenimas esamuoju laiku

Puikus romanas tyrinėja, kaip viduriniosios klasės egzistavimą apibrėžia nerimas

Knygos centre – maža vidutinės klasės šeima, susiglaudusi, kad apsisaugotų nuo aplink besisukančių ekonominių jėgų.

Tai romanas su lengvumu, kuris retai sutinkamas mūsų grožinėje literatūroje. Jis trumpas, o pasakojimas persmelktas švelnios ironijos, patoso ir humoro srove pagyvina įvykius, kurie pateikiami keliais subtiliais, vikriais potėpiais. Tačiau jo tema yra baimės ir įtampa, kuri laiko milžiniškos smulkiosios buržuazijos nervus, gyvenančius mieste, kuris tapo šiandieniniu Bengaluru, ghachar ghochar (surišto mazgais) būsenoje. Šanbhago ekspozicijai būdinga, kad ši frazė knygoje pasitaiko tik kalbant apie apatinių sijonų virvelę, kurią pagrindinis veikėjas supainiojo bandydamas nurengti savo žmoną.

Knygos centre – maža vidutinės klasės šeima, susiglaudusi, kad apsisaugotų nuo aplink besisukančių ekonominių jėgų. Jau pačioje pradžioje turime komišką, bet jaudinantį aprašymą, kaip pagrindinio veikėjo tėvą ir dėdę traumuoja nedidelė apskaitos klaida. Po šio epizodo seka garsus SM („Pardavimų vadybininkas“) apsilankymas, kuris atvyksta tik pranešti tėvui, kad jis per anksti išeina į pensiją. Knyga seka šeimos likimus, kai tėvas tampa nereikšmingas, o agresyvus jaunesnis brolis Chikkappa veda šeimą į priekį; istorija pasakojama per du namus, kurių labai skirtingos asmenybės atspindi besikeičiantį šeimos statusą.

Pirmajame iš namų periodiškai atsiranda skruzdėlių būriai, kurie užkrečia namus. Pagrindinio veikėjo mama naudoja įvairius tradicinius metodus, kad juos išvarytų, tačiau jie pasirodo neveiksmingi. Tada vieną dieną jie dingsta taip pat paslaptingai, kaip ir atvyksta. Palengvėjusi šeima laukia kito atvykimo, neturėdama supratimo, kaip apsisaugoti nuo kito užpuolimo, ir nesistengdama rasti nuolatinio sprendimo. Antruose namuose su didesniu ekonominiu saugumu nerimą kelia moterys.

Ghachar Ghochar yra jautri analizė, kaip mūsų viduriniosios klasės egzistavimą apibrėžia vienas šruti: nerimas. Beveik kiekvienas incidentas šios klasės gyvenime yra sukeltas nerimo, jo formuojamas ir galiausiai prisideda prie jo dar daugiau. Būdinga tai, kad šeimos nariai, nepaisant nuolatinio prisirišimo vienas prie kito, niekada nebando aptarti nerimo šaltinio ar problemos sprendimo būdų. Netgi tada, kai šeima pakilo į viršų socialiniame lygmenyje, nepaaiškinami incidentai ir toliau kelia grėsmę jos saugomam egzistavimui. Prie lauko durų pasirodo keista moteris, atnešanti plieninį konteinerį, nešina specialiai Chikkappai skirtą masoor dal. Tačiau jis atsisako išeiti iš namų ir ją pripažinti, o namo moterys negailestingai išvaro nepažįstamąją.

Be šių preliminariai pavaizduotų scenų, Šanbhagas leidžia mums suprasti rūpesčius, kurie per pastarąjį pusę amžiaus suformavo viduriniąją klasę. Buvo laikas, kai šios klasės nariai gyveno kaimuose ir mažuose miesteliuose, saugiuose draugų, giminaičių ir kastų narių apibrėžtose apylinkėse, laikydamasi paveldėtų socialinio elgesio principų ir apsiribodami tradiciškai sankcionuotomis profesijomis. Šiems miestams pavertus šiuolaikiniais megapoliais, saugus klasės pagrindas išnyko, dingo visi tikrumai, išskyrus kastų.

Ekonominė gerovė reiškia, kad į namus patenka nauji poreikiai ir naujos normos. Pagrindinio veikėjo žmona, kuri yra išsilavinusi ir drįsta suabejoti žiaurumu, su kuriuo buvo elgiamasi su nepažįstamuoju, neprieštarauja, kad toks klausinėjimas atpalaiduoja pačius šeimos egzistavimo pagrindus.

Ironiška, bet tarp visų šių transformacijų pagrindinis veikėjas, visiškai priešingai nei nenumaldomai aktyvus Chikkappa, lieka beveik visiškai neįtrauktas, ieškodamas paguodos atsidūręs kavos klubo izoliacijoje, į kurį pabėga tiek iš namų, tiek iš biuro, kad praleistų valandas apmąstydamas – ką. neaišku. Tačiau paslaptinguose padavėjo komentaruose jis randa gilių filosofinių pasekmių. Vienoje jaudinančių scenų knygoje pagrindinis veikėjas eina per savo žmonos garderobą jai nesant, liesdamas įvairius jos turtus, siekdamas atgauti kokį nors jausmingą jausmą, kurį prarado.

Paskutiniame skyriuje pagrindinis veikėjas vėl Kavos klube ir su nerimu laukia sugrįžtančios žmonos, kuri išvyko kelioms dienoms praleisti pas tėvus. Kodėl su nerimu? Tai neaišku, bet tai, dar kartą primena Šanbhagas, yra neišvengiama klasės būklė.

Srinatho Peruro vertimas neklystamai atspindi besikeičiančius niuansus, dėl kurių Shanbhag pasakojimai yra tokie turtingi. Perskaičiusi ir susižavėjusi originalia kannada, nustebau, kaip greitai Peruras privertė mane pamiršti, kad esu vertėjas. Knyga yra gražiai suprojektuota ir pagaminta, o skaityti yra labai malonu.

Ghachar Ghochar
Autorius: Vivekas Šanbhagas
Iš kanadų kalbos vertė Srinathas Peruras
Leidėjai: Harper daugiametis augalas
Puslapiai: 124
Kaina: 399