„Noriu priversti tave alkaną dėl savo kultūros“

Dainininkas, aktorius ir rašytojas bei režisierius Shekhar Senas taip pat yra Sangeet Natak Akademi pirmininkas.

Shekhar Sen, Sangeet Natak Akademi pirmininkas. (Inni Singh)

Menininkas turi labai ilgą gyvenimą. Jei esu menininkas, aš esu kita kategorija. Turiu padaryti tai, kas turi išlikti šimtmečius, sako Shekhar Sen. Dainininkas, aktorius, rašytojas ir režisierius Senas taip pat yra Sangeet Natak Akademi pirmininkas. Jis išgarsėjo kaip dainininkas devintajame ir devintajame dešimtmečiuose ir buvo išleidęs 200 muzikinių albumų prieš pradėdamas solo teatro pasirodymų seriją, kurios metu ant scenos atgaivino Tulsidas, Kabiras, Vivekananda ir Soordas. Šios pjesės buvo pristatytos visame pasaulyje, taip pat Parlamente ir Rashtrapati Bhavan kelis kartus. Kai pradėjau vaidinti šias pjeses, mano tikslas buvo reprezentuoti geriausius savo kultūros kūrinius. Geriausios mūsų kultūros asmenybės yra tapytojai, šventieji ir mąstytojai, priduria jis. Senas atitinkamai gegužės 31 d., birželio 1 d. ir birželio 2 d. į Puną atveža tris savo garsiąsias pjeses „Kabir“, „Tulsidas“ ir „Vivekananda“. Ištraukos iš pokalbio:

Kaip jūs, kaip Sangeet Natak Akademi pirmininkas, apibrėžiate menininką?

Menininkas turi nuolat mokytis. Geras menininkas visada mokosi ir yra nuolankus. Visada tikiu, kad reikia iš visų atimti gerus dalykus. Kiekvienas menininkas... yra Dievo sukurtas. Jos ar jo viduje yra kažkas, ko nėra kituose. Esu prieš konkurenciją mene. Jei einate į muzikos konkursus teisėju, o vienas kandidatas yra Lata Mangeshkar, o kitas - Asha Bhonsle, kurį vertinsite kaip geresnį? Tikiu, kad pehlvanai meta vienas kitą ant žemės, o ne menininkai. Kaip menininkas turiu nugalėti save kasdien. Turėčiau pasirodyti geriau nei paskutinis mano pasirodymas. Menininkas negali galvoti, kad jis ar ji pasirodė labai gerai. Žmogus turi būti labai atsargus dėl to.

violetinių ir mėlynų gėlių pavadinimai

Kokia jūsų nuomonė apie kultūros vaidmenį visuomenėje?

Jei studijuosite pasaulio žemėlapį ir nuolat pažymėsite šalis, kuriose išaugo terorizmas, narkotikai ir baisūs nusikaltimai, tokie kaip prekyba žmonėmis, suprasite, kad būtent šiose šalyse buvo uždrausta muzikantams ir šokėjams arba istorikai, rašytojai ir dramaturgai. įkalintas. Tai pasakytina apie vieną iš mūsų kaimyninių šalių ir Lotynų Ameriką. Indijoje, jei nueisite į šventyklą, rasite erdvę, vadinamą rangshala - meno buveine. Mano šalyje muzikantas ar aktorius turi kitokią reikšmę. Menininkai dainavo Dievui arba karaliui. Laikai pasikeitė, šiandien turime daryti abu.

Repetuojate trims pjesėms – „Tulsidas“, „Kabir“ ir „Vivekananda“. Kaip jūs susidorojate su šiais personažais?

Repetuoju keliaudama lėktuvu, gulėdama ir kai tik turiu 30 min. Scenarijų su savimi nesinešioju. Iššūkį kelia tai, kad kiekvienas turi skirtingą tarmę. Tulsi kalba hindi ir avadhi kalbomis, kabiras hindi ir bhojpuri bei vivekananda hindi, bangla ir angliškai. Kiekviena pjesė taip pat turi skirtingą dainavimo skalę: Kabiras, žinome, nesimokė. Žmonės, kurie nesimoko, kalba šiek tiek garsiai. Jis dainuoja aukštesniu tonu. Kita vertus, Vivekananda išmoko dainuoti, tai kodėl jis turėtų šaukti? Mano pjesėse yra daug tokių smulkmenų.

Kas jus paskatino sukurti „Tulsidą“ 1998 m.?

Kokios yra keturios perkamiausios knygos pasaulyje? Šventoji Biblija, Šventasis Koranas, Bhagvad Gita ir Ramcharitmanas. Manoma, kad pirmąsias tris knygas dovanojo Dievas. Bet ketvirtas? Ramcharitmaną prieš 500 metų parašė paprastas žmogus. Mane žavi tai, kad XVI amžiuje Tulsi galvojo apie swayamsevakų arba savanorių sampratą, kurie ateidavo padėti ištikus nelaimei, pavyzdžiui, sausrai ar užsiliepsnojus vargšo kotedžui. Pagalvokite apie vieną pjesę, kuri beveik 500 metų kasmet vaidinama kiekviename kaime ar miestelyje? Ta pjesė yra „Ramlila“. Kai rašiau Tulsi, man buvo pasakyta: „Jis buvo fanatikas“. Mazey ki baat yeh hai, kad jį buvo bandoma nužudyti šešis kartus. Jis buvo išvertęs Valmiki Ramayana iš sanskrito į vadhi, paprasto žmogaus kalbą. Žinome, kad kai tik pakeisite status quo, atsiras pasipriešinimas. To meto visuomenė norėjo jį nužudyti.

Kaip Kabiras jus įkvėpė?

Kabirą labai paprasta suprasti ir taip pat sunku sekti. Jis pasakė: Bura jo dekhan pagrindinis chala, Bura naa milya koye jo mann khoja apnaa, to mujhse bura naa koye. Ar galime kada nors žiūrėti į save kaip į neteisingus ir blogus? Mes visada pateisiname savo veiksmus. Kabiro doha pakeitė mano gyvenimą.

Floridos žydintys augalai ištisus metus

Jūs dažnai sakote, kad Tulsidas yra kaip jūsų motina, o Kabiras buvo kaip jūsų tėvas. O kaip Vivekananda?

Jis kaip mano brolis. Aš galiu kovoti su Swami ji. Įdomus faktas yra tai, kad Swami ji apsistojo Raipure, iš kurio aš esu, ir tai yra puikus dalykas mums, raipūriečiams. Mes tuo labai didžiuojamės. Sunkiausia žaisti „Vivekanandą“. Žmonės nepažįsta Tulsi ar Kabiro, taigi, jei žodis ar frazė yra neteisingai ištarta, jie man sukels abejonių. Tačiau Vivekananda yra gerai žinomas, nes daug rašė ir žmonės apie jį rašė. Vivekananda turi kalbėti geriausiai banglų, anglų, hindi ir sanskrito kalbomis. Jei yra klaida, negalėčiau sau atleisti.

Vivekananda taip pat pažįstama iš nuotraukų. Kaip jį pavaizduoji?

Pradėjau žaisti Swami ji, kai man buvo 44 metai. Jis mirė, kai jam buvo 39 metai. Jis buvo labai gražus žmogus tiesiais pečiais. Mano pečiai nusvyra, todėl kostiumo pečius naudojau paminkštinimu. Naudojau makiažą, kad ant smakro susidarytų plyšys. Kai gaminau turbaną, iš pradžių jis svėrė penkis su puse kg. Pirmajame pasirodyme maniau, kad mirsiu nuo turbano svorio. Labai svarbi laikysena ir kūno kalba. Atminkite, kad noriu jus sudominti Swami ji. Iš mano pjesių nesužinosite visko apie Swami ji, bet noriu sužadinti jūsų smalsumą. Noriu priversti jus išalkti dėl savo kultūros.