Istorijos gali pataisyti sulaužytą orumą: Chimamanda Ngozi Adichie

Savo 18 minučių pokalbyje Adichie pristato asmeninius anekdotus apie dalykų mokymąsi ir jų atsisakymą; pamatyti pasaulį per nekaltumo prizmę.

Šioje 2009 m. TED kalboje Nigerijos rašytoja Chimamanda Ngozi Adichie pasakoja apie kultūrines klišes ir asignavimus, kurie kankina mūsų pasaulį. Praėjus beveik dešimtmečiui, mus vis dar vargina tos pačios problemos, mūsų nežinojimas veda mus klystkeliais ir verčia skaityti pasaulį kaip „vieną istoriją“.

Savo 18 minučių pokalbyje Adichie pristato asmeninius anekdotus apie dalykų mokymąsi ir jų neišmokimą, augimą, pasaulio matymą per nekaltumo prizmę; atskirti teisingą nuo neteisingo ir mokyti kitus.

Chimamanda Ngozi Adichie tvirtina, kad mes atmetame vienos istorijos idėją (Sukūrė Rajan Sharma)

Aš esu pasakotojas... Skaitau britų ir amerikiečių knygas vaikams. Kai pradėjau rašyti būdamas septynerių, parašiau būtent tokias istorijas, kokias skaičiau. Visi mano personažai buvo balti ir mėlynakiai. Jie žaidė sniege. Jie valgė obuolius. Ir jie daug kalbėjo apie orą. Tai nepaisant to, kad niekada nebuvau už Nigerijos ribų, sako ji.

Tai rodo, kokie įspūdingi ir pažeidžiami esame istorijos akivaizdoje; ypač vaikystėje, sako ji. Viskas pasikeitė, kai atradau afrikietiškas knygas... Supratau, kad tokie žmonės kaip aš – merginos su šokolado odos oda, kurių vingiuoti plaukai negali suformuoti kuodelių, gali egzistuoti ir literatūroje.

Adichie sako, kad jai buvo 19 metų, kai įstojo į universitetą JAV. Jos kambariokė buvo šokiruota sužinojusi, kad moka kalbėti angliškai. Ji buvo sutrikusi, kai pasakiau, kad Nigerijoje anglų kalba buvo oficiali, sako ji.

Istorijos svarbios. Daugelis istorijų yra svarbios. Istorijos buvo panaudotos atmetimui. Tačiau istorijos taip pat gali būti panaudotos siekiant įgalinti... Istorijos gali atkurti sulaužytą orumą... Kai atmetame vieną istoriją, kai suprantame, kad niekada nėra vienos istorijos apie jokią vietą, atgauname savotišką rojų, apibendrina Adichie.