Svajoju apie Domorudhorą

Prisijunkite prie Troilokyonoth Mukhopadhyay mylimojo išgalvoto personažo Domorudhoro jo išgalvotų ir nuotykių skrydžių

Domoruchorit: nuostabios pasakos iš Bengalijos Adda

Knygos pavadinimas: Domoruchorit: stulbinančios pasakos iš bengalų Adda

Autorius: Troilokyonath Mukhopadhyay

Leidėjas: OUP India

Puslapiai: 256

unikalios gėlavandenės žuvys akvariumui

Kaina: 550 rublių

Skaitykite Domoru pasakas iš visos širdies ir nuo gimimo ciklo laimingai pasitraukite ... šios pasakos, įsigytos, privers jūsų namus švytėti, ir netrukus iš šių turtų tekės. Taip vyksta šaukimas į nuotykių kupiną Domorudhorą. Akivaizdu, kad tai pokštas religinėse hagiografijose, kurios buvo gausios kolonijinėje Bengalijoje. Domoru yra išgalvotas personažas, sukurtas XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios bengalų ikonoklasto Troilokyonoth Mukhopadhyay. Jo nuotykiai šiandien mažai žinomi, net bengalų kalbančiame pasaulyje. Arnabo Bhattacharya išvertus po mirties paskelbtą Mukhopadhyay kūrinį, Domoruchorit supažindins Domorudhorą su angliškai kalbančia auditorija.

Domoruchorit yra unikali literatūra daugiau nei vienu būdu. Tai grožinė literatūra, parašyta kaip biografija. Tačiau „Domoruchorit“ nėra trečiojo asmens pasakojimas. To paties pavadinimo pagrindinis veikėjas Domorudhoras yra visų savo nuotykių pasakotojas. Įvykiai pateikiami iš jo perspektyvos. Nors grožinė literatūra, Domoruchorit remiasi Indijos literatūros labdaros tradicija: Banbhatto Harshacharit, Krishnodas Govindraj Goswami Choitanyochoriitramito ir, žinoma, gerai žinomais Tulsidas Ramcharitmanais. Bankim Chandra Chattopadhyay, kaip pažymi vertėja Bhattacharya, pasinaudojo šia literatūrine tradicija iki galo išjuoktu herojišku efektu Muchiram Gurer Jibon Chorit (Muchiram Gur gyvenimas).

Domorudhoras linksminasi su svadešiais - kurie, kaip parodė tokie istorikai kaip Sumitas Sarkaras, retai pataikydavo į vargšus. Induistų ritualuose jis apšviečia sadhus ir tyčiojasi iš maisto tabu. Bet jis nėra tikras, herojus. Kartais Domorudhoras yra simpatiškas sukčius, tačiau dažniausiai jis yra velniškas užpuolikas, kuris negalvoja du kartus, prieš norėdamas numirti du badaujančius vaikus, kad galėtų išlyginti dantytus savo sodo kraštus, užfiksuodamas jam priklausančią žemę. juos. Jo pasakos alsuoja fantazija. Viename iš savo nuotykių Domorudhoras sumontuoja povą, kuris jį greičiau nei geležinkelio traukinys perkelia per Mėnulio erdvę, Saulės erdvę ir Šiaurės žvaigždės erdvę. Kitoje istorijoje jį praryja tigras, tačiau jis ir toliau rašo laiškus savo darbuotojams iš žvėries pilvo. Kitoje pasakoje jis pasikviečia džiną, kuris pasirūpina santuoka su Šerazadi iš Arabijos nakties.

Domorudhoras yra pagrindinis pranešėjas, turintis atsakymus į kiekvieną jam užduotą sunkų klausimą apie savo pabėgimus. Pavyzdžiui, vienas iš jo pašnekovų klausia jo apie krokodilą, kurį Domurudhoras apibūdino kaip didesnį už palmę. Kodėl krokodilo dantys tokie maži? Kodėl jie atrodo kaip kitų dantys? Domorudhoras atsako: Krokodilo dantys buvo sugedę ilgai kramtant tonus žmonių kaulų.

Savo racionalistiniuose polinkiuose Dormorudhoras, atrodo, yra viename su savo kūrėju. Dauguma autodidaktų Mukhopadhyay buvo visuomenės kritikas. Patriotas, jis nelinkęs smerkti to, ką matė kaip žiaurų nacionalizmo poveikį. Jis buvo Kalkutos muziejaus kuratorius, rašė apie kasybą, galvijų auginimą, plieno gamybą, taip pat bandė populiarinti mokslą savo straipsniais žurnale „Jonmobhumi“. Jis buvo vienas iš tomo „Indijos mokslo kongresas: jo trumpa istorija ir apribojimai“ redaktorių. Su broliu Rangolalu jis sudarė pirmąją iš 23 tomų bengalų kalbos enciklopedijos „Bangla Biswakosh“.

Bhattacharya vertimas atspindi ikonoklasto sąmojį, tekstas praturtintas anotacijomis, o vertėjas turi išsamų Mukhopadhyay biografinį aprašymą. Knygoje taip pat yra iliustracijų kai kuriems fantastiškiems Domorudoforo personažams. Tačiau tai nėra taip gausiai iliustruota kaip bengalų originalas. Tai nedidelis tetervinas. Tie, kurie mėgsta istoriją ir literatūrą, ir turi satyros skonį, tikrai smagiai skaitys šį Domoruchorit vertimą.